Ech kaip seniai rašiau čia 
Gaila, kad taip mažai laiko lieka maloniems dalykėliams. Vis savyje bandau atrasti gaminimo mygtuką, ne kiek dėl Blogo rašymo kiek dėl šeimos
Kaip tik šiandien – pabėgus nuo lietaus į vieną šalia namų esančią (neslėpsiu) dėvėtų prekių krautuvę – aptikau kulinarijos knygą. 1970 metų su kažkieno buvusia asmenine dedikacija. Gal ir nieko čia ypatingo – bet kai 300 receptų knyga kainuoja 4 Lt, manau negalima praeiti 
Dar pavarčiau pažiūrėti receptų sudėtingumo ar produktai nėra labai egzotiški – viskas kol kas pasirodė labai paprasta ir lengva. Ką gi – dabar belieka – ATRASTI LAIKO virtuvėje Ir labai norėčiau šį blogą paskaninti gardžiais receptais
Galbūt kas dar nebandė bus įdomu pabandyti, nes aš jau bandžiau nežinau kiek ir nežinau ką. Leisti daugiau pinigų „stebuklingiems“ kremams (įdomu kaip jie stebuklingi, jei puse vistiek vis dar negali atsikratyti tų grožybių ant odos? Tikriausiai nežino ar per trumpai naudojo – pasakytų „žinovai“). Bet ačiū! Praradau tikėjimą bet kokiais kremais ir priemonėm, tad šiuo metu stengiuosi grįžti atgal prie natūralumo. Na šis pasiūlytas mano receptukas nebus nei ekologiškas, nei labai jau natūralus – vien dėl to, kad pienės auga prie kelio, kur važinėja automobiliai bei naudojamas medicininis ingredientas (aspirinas). Tiesiog šis būdas yra labai lengvai išbandomas ir tekainuoja keletą litų! Kurių tikrai nebus gaila jei priemonė ir nepadės. Aš naudojau dar tik keletą kartų ir nežinau ar įsitikinimas ar ištiesų apmažėjo spuogelių, bet bandau neapleisti ir stropiai pasiteplioti kas keletą dienų. Receptą radau internete (kaip ir visa kita dabar aptinkama šiose platybėse ) Tik truputį pakoregavau kiekius ir vietoj virinto vandens aš dedu pienių vandenį (čia aš taip pavadinau ) Tą pienių vandenuką man padarė mama, reiks pasiklausti tiksliau recepto ir galbūt kada įdėsiu, vistiek dabar jau pienių sunku būtų rasti… Kaukę naudoti galima tik jei žinote, kad nesate alergiškas aspirinui arba medui!!
Originalus receptas toks (o aš viską dedu per puse):
4 tablečių paprasto aspirino (acetilsalicilo rūgšties)
1 arbatinis šaukštelis medaus
1 arbatinis šaukštelis virinto vandens (aš dedu pienių vandenį)
Tabletes sutriname kuo smulkiau, įmaišome medų ir vandenuko pilame tiek, kad susidarytų tinkama masė – ne per skysta!
Viskas! Kaukę paliekame ant veido 15 min. Aš pamirštu ir palaikau kartais ilgiau 
Naudoju kas antrą, trečią dieną, kartais ir rečiau. Efekto nesitikėjau nei po pirmo nei po antro karto – manau čia kiekvienam individuoaliai ir nuo spuogų rūšies priklauso ar pasimatys efektas ar ne, bet pabandyti, manau visuomet verta.
Kas mėgsta nešioti rankinius laikrodžius – galbūt sudomins šis puslapiukas: http://spalvotilaikrodziai.lt
Beje gerai, kad galima pasitikslinti laiką svetainėje 
Visai įdomiai
Su artėjančiom Šv. Velykom
Vis dar nerimstu su guminukų gamyba Su želė gaunasi gerai, o artimiausias tikslas išbandyti su vaisių sultimis… tad – To be continued…
Kadangi pirmieji raudonieji gardumynai pasibaigė žaibišku greičiu, knietėjo išbandyti ir Coca Cola skonio guminukus. Sudėtis beveik tokia pati tik:
1 pakelis želės (citrinų skonio!)
3-4 šaukštai želatinos
3 šaukštai cukraus
1 pilnas šaukštelis citrinos rūgšties
130-150 ml Coca Cola
Kodėl kiekiai per brūkšnelį? Todėl, kad dėjau 3 šaukštus želatinos ir 150 ml Coca Colos ir gavosi netokie standūs kaip norėtųsi. Tad siūlau arba didinti želatinos kiekį arba mažiau pilti CC.
Ir Coca Colą reikėtų gerokai „nugazuoti“ – ilgiau pamaišyti ar palikti išsivadėti burbuliukams. O visas gamybos procesas toks pat kaip ir raudonųjų guminukų čia
Jau senokai norėjau išbandyti ar iš tiesų galima taip paprastai pasigaminti saldainius guminukus. Pasirodo iš tiesų! Valio!!! Receptų internete kaip visuomet pilnos galybės, bet pats gaminimo principas ir sudėtis beveik visur vienoda.
1 pakelis želės
3 šaukštai želatinos (tokios granulytės)
2-3 šaukštai cukraus
1 šaukštelis citrinos rūgšties
150 ml virinto šilto vandens
Želė, želatiną, cukrų suberiame į indą ir užpilame vandeniu. Išmaišome ir paliekame pusei valandos, kad masė išbrinktų. Atskirame puode užviriname vandenį ir į jį įstatome indą su želės mase. Ji jau bus truputį sustingus, bet nieko tokio. Suberiame citrinos rūgštį ir viską maišome, kol vėl masė tampa skysta. Supilstome į kokias turime formeles – ar spec. silikonines arba – aš namuose turėjau likusią formą nuo saldainių dėžutės. Kai pyliau iškart nuėmus nuo garų vonelės – skystis buvo neskaidrus ir jau buvau išsigandus, kad gausis neskaidrūs saldainiai. Tačiau pastebėjau, kad po 1 – 2 min. skystis ėmė skaidrėti, tad kai pilsite lukterkite keletą min. kol pastebėsite, kad skaidrėja.
Labai knietėjo pažiūrėti kas ten gaunasi ir jau po geros valandos guminukus buvo galima valgyti, bet kadangi dariau vakare, tai palikau juos kambario temperatūroje per naktį. Iš formelių juos labai lengvai išėmiau, nereikėjo net kaitinti karštame vandenyje. Jie gavosi tokie standūs, kad net neplyšo traukiant. Kaitaliojant cukraus ir citrinos rūgšties proporcijas – galima išgauti tai saldesnius tai rūgštesnius guminukus – žiūrėkite pagal savo skonį
Tinginys. Geriau jau kažkas nebūtų jo sugalvojęs, išradęs, pagaminęs… Man asmeniškai tai skanumynas kai sako – kartą paragavęs negali sustot! Gaila, kad šaldytuve laikosi ilgiausiai vieną dieną. Rodos jau prisivalgei, jau nuo saldumo apsalo pilvas – apsisuki – ir net nepajauti, kaip nevalingai rankos atidaro dureles ir siekia šio šokoladinio skanėsto…
Na ko čia kankintis… Imkim ir pasigaminkim. Nes maniškis jau į pabaigą
Žinoma, receptas pagal kurį darau aš, niekuom neypatingas ir tikriausiai daugeliui žinomas. Bet parašysiu, kad nereikėtų ieškoti internete.
(200 ml) 1 stiklinė pieno
(200ml) 1 stiklinė cukraus
(200 g) 1 pakelis sviesto
8 valg. šaukštai kakavos
4-5 pakeliai bet kokių sausainių (Selga, Gaidelis ir pan.)
Sausainius sulaužome gabaliukais. Inde ištirpiname sviestą, supilame pieną, cukrų ir kakavą (beriant nuolat maišome) – gerai pakaitiname, beveik užviriname. Masę užpilame ant sausainių ir gerai viską išmaišome. Galima masę sudėti į maišelius ir suformuoti, suspausti „šlangeles“ – geriau dvi mažesnes. O paskutinį kartą tiesiog viską sukrėčiau į indą skirtą kepimui ir visai gerai sustingo, nereikėjo net nieko suslėgti. Skanaus!
O kiek dar įvairių receptų galima rasti! Ir su kondensuotu pienu ir su riešutais ar džiovintais vaisiais, net balto ar varškės tinginio. Išradingumui ir tobulėjimui ribų nėra Tik kol kas šis receptukas man pasirodė pats paprasčiausias ir mažiausiai sudėtingas. Norisi pasigaminti greitai ir iš tų produktų kurie dažniausiai būna namuose…
